Ankstesniame įraše žadėjau apie savaitgalio maisto ruošą pakalbėti atskirai. Savaitgalis – puikus metas pasibandyti naujus receptus, paeksperimentuoti ir nustebinti savo namiškius ar svečius naujais patiekalais. Dažnas savaitgalį pasirenka valgyti ne namuose (juk galima bent kartą per savaitę pasidaryti šventę ir papietauti ar pavakarieniauti restorane). Aš manau, kad savaitgalis būtent ir yra tos dienos, kai Jūsų namai gali pavirsti puikiausiu restoranu, siūlančiu išskirtinius ir gal net delikatesinius patiekalus.
Na, bet apie viską iš eilės. Pradėkime nuo pusryčių. Jau minėjau, kad tai bene pagrindinis dienos maistas. Atminkite, kad savaitgalį niekur nereikia skubėti, galite ir lovoje ilgiau pasivartyti. Pasilepinkite pusryčius patiekdami tiesiai į lovą, taip pratęsite savaitgalinio tingulio malonumą ir tuo pačiu neskubėdami pavalgysite (ryte dažnai skubame pavalgyti, o greitai valgydami blogai kramtome maistą, tai gali sukelti virškinimo sutrikimų). Gaminant pusryčius nereikia persistengti. Juk iš paprastų patiekalų galite padaryti truputį ypatingesnius. Na pavyzdžiui, iškepkite lietinių ar klasikinių blynelių, bet patiekite juos su įvairiais priedais (kelių rūšių uogienės, varškė su grietine, jogurtas, švieži ar konservuoti vaisiai, uogos, ikrai, pakepinti svogūnai su grietinėle, pakepinta šoninė su grietine), iškepkite kiaušinius, tačiau ir į juos įkepkite kokius nors priedus (grybus, šoninę, svogūną, lašišą, papriką, šviežias prieskonines žoleles). Kiaušinius taip pat galite iškepti duonoje ar patiekti juos prie lietinių blynų (nuo vaikystės prisimenu mamos keptus lietinius blynus, kiaušinius su nepilnai iškeptu tryniu ir skrudintus lašinukus), galiausi iškepkite kiaušinio ir pieno plakinyje išmirkytą šviesią duoną (ją galite patiekti su tais pačiais priedais, kaip ir blynus).
Savaitgalį pusryčiai būna vėlyvesni nei įprastai, todėl ir pietūs dažnai nusikelia į antrą dienos pusę. Na, bent jau mūsų šeimoje taip ir yra. Apsiperkame šeštadienį, todėl savaitgalio pietus ir vakarienes susiplanuoju parduotuvėje ar turgelyje. Savaitgalį palepinkite save ir šeimos narius prabangesniais patiekalais (na jei jau einate savaitgalį valgyti į restoraną, tai namuose galite prabangiai pavalgyti ir už mažesnę kainą). Kiek retesnė ant lietuvių stalo yra aviena – daug kas jos nemėgsta dėl specifinio kvapo, na, o ir kaina didesnė nei kiaulienos ar jautienos. Aviena yra puikus produktas, kurio panaudojimas yra gan platus. Su šia mėsa gaminami patiekalai įgyja artimųjų rytų skonį, o tai jau savaime yra egzotika. Aviena puikiai dera su mėta, kuri patiekalams suteikia gaivumo pajūtį. Savaitgalį įprastą vištieną pakeiskite kalakutiena ar antiena. Nuostabu, jei turite galimybę gauti laukinių paukščių (fazanų, putpėlių) skerdienos, juos gaminant svarbu nepadauginti prieskonių, nes ši mėsa ir taip yra turtinga skoniu (taip pat svarbu jos neperkepti). Saikingai paskaninkite prieskoninėmis žolelėmis ir druska, patiekite su laukiniais ryžiais ir jau turite nuostabų savaitgalio patiekalą. Apskritai laukinių gyvūnų mėsa, mano nuomone, yra ypatinga. Bet apie tai dar kitame mano rašinyje.
Savaitgalio vakarienei puikiai tiks jūros gėrybių patiekalai. Neapsiribokite krevetėmis ar midijomis. Geriau paieškojus prekybos centruose galima rasti ir įvairių moliuskų (sraigės, austrės, jūros moliuskai, jūros šukutės), vėžiagyvių (vėžiai, krabai, omarai, langustai, karališkos krevetės), retesnių lietuvių stalui žuvų (kardžuvė, rykliena, vilkžuvė). Jūros gėrybės mėgsta sviestą, citrusus, česnaką ir įvairias prieskonines žoleles. Tačiau atminkite, kad kuo mažiau prieskonių, tuo geriau pajusite tikrąjį jūros gėrybių skonį. Patiekite su šviežia šviesia duona ir karališka vakarienė jau ant Jūsų stalo.
Prie maisto patiekite įvairių lapinių daržovių (špinatai, burokėlių lapai, įvairios salotos), įdomesnių šakniavaisių (baltasis ridikas, topinambas, batatas), įvairių daigintų sėklų ar grūdų (daigintos saulėgrąžos, daiginti kviečiai, daiginta liucerna, daiginti lęšiai). Pabandykite garnyrus gaminti iš kiek kitokių pakeptų daržovių (artišokų, šparagų, bruselio kopūstų), pakaks jas pagardint druska ir juodu maltu pipiru.
Savaitgalį galime pasilepinti ir desertais. Čia galite pasitelkti savo fantaziją. Visi patiekalai, o ypatingai desertai turi netik būti skanūs, bet ir vilioti savo išvaizda. Desertai nebūtinai turi būti komplikuoti ir atimantys daug laiko. Kartais paprasti dalykai irgi labai skanūs. Pavyzdžiui, šviežios uogos (braškės, melynės, avietės) patiektos su plikytu kremu arba itin lengvai paruošiamas obuolių pyragas, tik patiekiamas įdomiau (pvz., gaminkite jį nedidelėse keramikinėse formelėse, vienam žmogui vienas indelis. Pradžioje dėkite smulkiais kubeliais pjaustytus obuolius su cinamonu ir ruduoju cukrumi, ant viršaus berkite trupininę tešlą, o kai iškepsite patiekite su ant viršaus uždėtu ledų rutuliuku). Desertais galite atspindėti savo nuotaiką, žaismingumą, galite jiems suteikti intrigos (naudokite aštrius prieskonius ar druską).
Savaitgalis skirtas atitrūkti nuo kasdienių darbų ir rūpesčių, tad padarykite juos ypatingus, nustebinkite savo artimus naujais dar nematytais ir neragautais patiekalais. Padarysite Jiems šventę, net jei tai yra eilinis šeštadienis ar sekmadienis. Jei bus laimingi Jūsų artimieji – būsite laimingi ir Jūs 🙂

Šiandien noriu pakalbėti apie dar kelis itin svarbius dalykus virtuvėje – tvarką ir švarą. Jei pusę (o gal ir mažiau) metų nevalytumėte ir neprižiūrėtumėte virtuvės spintelių, tikrai sulauktumėte „nelauktų svečių” virtuvėje. Kokie gi tie svečiai?

Tarakonai, skruzdėlės, maistinės kandis, vaisinės muselės, pelės, na ir aišku žiurkės – visa tai gali gyventi Jūsų namuose, jei nesilaikysite atitinkamų namų higienos normų. Kad visi šie kenkėjai galėtų patogiai gyventi, reikalingi keli dalykai. Vanduo (netvarkinga virtuvės santechnika, varvantys vamzdžiai), maistas (ne vietoje laikomi maisto likučiai, nesandarios produktų pakuotės, maisto trupiniai), šiluma (šilumos visuose namuose pakanka, ypatingai žiemą, todėl būtent žiemos metu padažnėja susitikimai su kenkėjais) – šie keli faktoriai gali būti lemtingi.

Tad ką ir kaip reikia daryti, kad nereikėtų sukti galvos dėl kenkėjų. Pradėkime nuo to, kad virtuvėje tvarkytis reikėtų iš karto po maisto gaminimo. Jei visus namų kampelius tvarkote vieną kartą per savaitę (įskaitant ir virtuvės valymą arba, kaip aš mėgstu sakyti, kapitalinis virtuvės valymas), tai virtuvę tvarkykite kiekvieną dieną. Niekas nesako, kad kiekvieną dieną reikėtų kruopščiai išvalyti visas virtuvės spinteles, paprasčiausiai po maisto gaminimo išvalykite virtuvės grindis, gerai nuvalykite virtuvės darbo stalą, sudėkite išplautus ir nusausintus indus, įrankius, nekaupkite per kraštus virstančių šiukšlių. Kasdieniai virtuvės tvarkymo darbai neturėtų būti labai sureikšminami, jie turi įsilieti į patį gaminimo procesą. Aš pats (gal kas ir pasakys, kad esu labai pedantiškas) viso gamino eigoje neleidžiu sau užmiršti, kad virtuvė turi būti švari, todėl nuolatos po ranka turiu popierinio rankšluosčio, kurio pagalba iškarto nuvalau susidariusius nešvarumus, o pagaminus maistą, stalviršį dar kartą nuvalau drėgna šluoste. Jei pabandysite taip daryti, pastebėsite, kad kasdieninis apsitvarkymas virtuvėje nėra jau toks sudėtingas.

Kartą per savaitę užteks peržiūrėti visų lentynėlių turinį, išvalyti dažniausiai naudojamų stalčių ar spintelių vidų, gerai išvalyti orkaitės vidų, nuvalyti virtuvės spinteles (ant jų kaupiasi visi gartraukio nesugerti riebalai), sienas šalia kaitlentės, iš tarpelių išvalyti susikaupusius maisto likučius (ties kaitlente, sunkiai pasiekiamose vietose, stalviršio kampuose). Nepamirškite išvalyti spintelės, kuri yra po Jūsų virtuvės praustuvu, juk ten dažnas laiko šiukšlių dėžę, o kai kurie laiko ir daržovių (bulvių, morkų, burokų, svogūnų) atsargas. Nepatingėkite iš spintelių iškraustyti viso jų turinio, gerai išvalykite jas drėgna, o po to ir sausa šluoste. Nebūtinai kartą per savaitę, bet bent kelis kartus per mėnesį valykite šaldytuvo vidų, jis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo baltas ir švarus. Dažnai keiskite virtuvės šluostes bei kempinėles, nes jos gali tapti įvairių bakterijų ir mikrobų buveine.

Ką daryti jei pastebėjote kenkėjus savo namuose? Tarakonai, pelės, žiurkės ir skruzdėlės labai nemėgsta tvarkos ir švaros, tad Jums beliks viską gerai susitvarkyti (labai labai gerai) ir tikėtis bei laukti, kol svečiams taps nebemaloni Jūsų švaros tvirtovė. Kartais būna, kad Jūsų kaimynai veda savo ūkį nelabai tvarkingai ir kai kurie kenkėjai apsilanko iš kaimynystės. Tokiu atveju, jei laikotės švaros savo namuose, jie ilgai pas jus neužsilaikys, neradę maisto greitai pasitrauks. Kitas labai baisus visų virtuvės produktų priešas – maistinė kandis. Šiuo atvejų švara ne visada padės. Maistinė kandis į namus gali patekti keliais būdais – ją galite parsinešti savo pirkinių maišelyje arba ji šiltuoju metų laiku gali įskristi iš lauko per atvertą langą. Maistinės kandys maitinasi miltais, kruopomis, sėlenomis, makaronais, sausainiais ir kitais miltų gaminiais, tai pat įvairiais grūdais, sėklomis, dribsniais, saldumynais, džiovintais vaisiais, riešutais, džiovintais grybais, prieskoniais, arbatžolėmis, džiūvėsėliais, kava, sausu naminių gyvūnų ėdalu ir kt. Pirmieji požymiai, kad pas Jus gyvena maistinė kandis, jei šiuose produktuose aptinkate lyg voratinkliu sulipusių maisto likučių ar palubėse ant sienų pastebite ropojančias mažas lervutes. Pirmas dalykas, kurį turite padaryti – surinkite visus spintelėse laikomus produktus į vieną vietą. Visas spinteles išvalykite obuolių acto ir vandens mišiniu, gerai išsausinkite ir išvėdinkite. Produktus peržiūrėkite, atsikratykite visų sukėlusių bent menkiausią įtarimą. Kitus produktus perpilkite į sandariai uždaromas taras (stiklainiukus, specialius indelius, dėžutes). Patariu produktus į lentynas atgal sudėti po kelių dienų, kai lentynos gerai išsivėdins. Produktus į lentynas dėkite taip, kad jų neperkrautumėte ir būtų bent minimalus vėdinimasis. Kartą per savaitę peržiūrėkite uždarytų produktų pakuotes ar neatsirado kenkėjų, po kelių savaičių pakartokite lentynų valymą. Po visų šių veiksmų lentynose galite išdėlioti maišelius su džiovintomis levandomis (kandys nemėgsta levandų kvapo).

Palaikyti švarą ir tvarką virtuvėje nėra taip sunku, svarbu jos labai stipriai neapleisti. Atlikite kasdienius namų darbus ir tvarkingoje bei švarioje virtuvėje bus ne tik maloniau gaminti, bet ir maistas bus kur kas skanesnis.

Sveikai maitinkitės ir gyvensite ilgai! Tikriausiai ne kartą teko girdėti šį pasakymą. Egzistuoja bendrinės taisyklės ir nuorodos, nusakančios, kas yra sveikas maistas, tačiau dažnas supranta tai savitai ir derina prie savo gyvenimo būdo. Iš dalies pritariu, kad būtent taip ir turėtų būti, kadangi žmogaus organizmas dažnai pats pasako, ko ir kiek jam reikia. Tačiau viskam yra savo ribos. Taigi, kaip aš suprantu sveiką maistą.

Pradėsiu prisipažindamas, kad sergu viena iš virškinamojo trakto ligų, tad maisto derinimas mano gyvenime užima „number one“ poziciją. Kartais pagaminus patiekalą, tenką jo tik truputį paragauti, nes mano organizmas netoleruoja jo sudedamųjų dalių. Patikėkite, gyvenime buvo tikrai labai sunkių akimirkų, kai turėjau atsisakyti daugelio produktų. Bet šiuo metu jaučiu pagerėjimą, todėl ir savo organizmui duodu kartais atsigauti (juk jam irgi visko norisi).

Svarbiausia yra produktai, kuriuos naudojate maisto gaminimui. Dažnai žmonės net nepagalvoja pirkdami pigesnius, nelabai geros kokybės produktus, nežiūri į produktų etiketes (o jose dažnai pasitaiko bent puse Mendelejevo lentelės), kartais net renkasi produktus su pasibaigusiu galiojimu. Jei Jūs esate vienas iš jų – anksčiau ar vėliau kreipsitės į gydytoją. Tai kas prasideda nekaltu skrandžio skausmu ar pakilusiu rūgštingumu, greitai gali išsivystyti į rimtesnę ligą.

Produktai – kokie jie turi būti? Visų pirma aš visada stengiuosi perskaityti produkto etiketę. Čia rasite visą Jums reikalingą informaciją. Stenkitės pirkti tuos produktus, kuriuose E (maisto priedų) skaičius yra pats mažiausias arba lygus nuliui. Žinau, jog pasakysite, kad tokie gaminiai bus dvigubai brangesni, tačiau geriau išleiskite keliais litais daugiau maistui, nei keliais šimtais daugiau vaistams. Pasistenkite atsisakyti jau paruoštų gaminių, juose dažnai būna daug sudedamųjų dalių, kurių kokybės niekas negarantuoja (virtinius ar koldūnus galima pasigaminti ir patiems, darykite didesnį kiekį ir juos užšaldykite kitam kartui, tas pats galioja šviežioms dešrelėms, žuvies piršteliams ir t.t.). Rūkytus gaminius (dažnai jie net nepamato dūmų) galite pakeisti vytintais, na jei jau tikrai labai juos mėgstate, tai pirkite juos iš patikrinto ūkininko. Pirkite daugiau produkcijos iš pavienių prekeivių, ne prekybos centruose. Lankykitės turguje, pamatysite kiek daug ir įvairaus raciono produktų ten rasite. Tačiau būkite atidūs – ir čia dažnai pasitaiko perpardavėjų (produkcija iš kaimyninės šalies, kurios kokybė ne pati geriausia).

Jau 3 metai nevalgau šviežios kiaulienos. Pradžioje tai buvo tik paprastas eksperimentas, kuris su laiku tapo įprastu dalyku. Tiesiog išbraukiau pakankamai riebią mėsą iš savo raciono (naudoju tik kiaulienos lašinukus kepant lietinius ir kartais vytintą kiaulienos išpjovą ar kumpį). Visai nesenai teko paragauti keptos kiaulienos nugarinės, tačiau jos skonis nebuvo toks kaip anksčiau – ji buvo neskani, turėjo specifinį, netgi nemalonų kvapą (tai galima būtų palyginti su tuo jausmu, kai ilgą laiką rūkęs nustoji ir po kurio laiko dūmų kvapas pasidaro labai nemalonus). Organizmas atprato nuo šio produkto, o kai jo paragavau, pajutau tikrąjį skonį. Tikrai nepergyvenu, kad nevalgau kiaulienos, ją virtuvėje puikiai pakeičiu veršiena, jautiena, kartais žvėriena.

Mėsos kokybė taip pat yra labai svarbu. Pamėginkite nusipirkti viščiuką parduotuvėje ir naminę vištą iš ūkininko. Pirmas skirtumas, kurį pamatysite, tai dydis. Naminės vištos raumeninis sluoksnis geriau išsivystęs, ji gerokai riebesnė, odos ir mėsos spalva rausvesnė. Keptos naminės vištos skonis bus intensyvesnis, mėsa bus sultingesnė. Taip pat ir galvijai – mėsa iš namų ūkių bus gerokai aukštesnės kokybės (nedideliais kiekiais auginami galvijai geriau prižiūrimi, maitinami ir mato daugiau laisvės).

Ne ką mažiau svarbūs vaisiai ir daržovės. Lietuvoje yra daržovių sezoniškumas (nors parduotuvės ir perpildytos atvežtinių produktų). Vasaros metu reikia semtis naudingųjų medžiagų iš šviežiai išaugintų daržovių, daugiau valgyti mūsų miškuose ir soduose užaugintų uogų (esant galimybei pasiruošti atsargų žiemai). Šaltuoju metų laiku nespjaukite į šakniavaisius, juk jie irgi turi daug naudingų medžiagų. Naudokite burokėlius, morkas, ropes, bulves (bulvės nuolatinis lietuviško stalo palydovas – neišsižadėkite jų), moliūgus, cukinijas (jei žievelė nepažeista, šios daržovės puikiai išsilaiko bent kelis mėnesius).

Kaip minėjau pradžioje, organizmas dažnai pasako, ko jam reikia. Ne vienam yra pasitaikę, kai norisi tik tam tikro produkto – taip būna ne šiaip sau. Organizmas taip pasako, kad trūksta tam tikrų vitaminų. Pasisotinęs (atgavęs vitaminų pusiausvyrą) jis ir vėl pereina prie normalaus rėžimo. Jei vartosite produktus racionaliai ir apgalvotai (neperkrausite organizmo per daug įvairiu maistu, kaip tai dažnai atsitinka per šventes), pasversite kas geriau Jums ir Jūsų artimiems, pabandysite paskirstyti vartojamus produktus kiekvieną dieną, išvengsite bereikalingų sveikatos problemų.

Sudvejojote, kodėl būtent laboratorija? Labai paprasta – užeikite į virtuvę ir apsižvalgykite. Atkreipkite dėmesį kiek įvairiausių įrankių, įrangos, prieskonių, produktų, kulinarijos knygų – juk tai puiki terpė eksperimentams bei kūrybai.

Mentelės, dubenėliai, peiliai, šakutės, piltuvėliai, puodai, keptuvės, smulkintuvai, maišytuvai – visa paletė įrankių bei įrangos, be kurių nei vienas virėjas neįsivaizduoja savo virtuvės. Turbūt ne vieną kartą esate neatsispyrę prie ir taip gausios virtuvės įrankių kolekcijos pridėti dar ką nors naujo (10-tą mentelę, 5-tą plakimo šluotelę…). Jei prisiversite peržiūrėti visą savo virtuvės „turtą“, tikrai pastebėsite, kad be 20-30 proc. (kai kuriais atvejais 50 proc.) viso šio gėrio galėtumėte tikrai puikiai išsiversti. Aš pats pasielgiau negailestingai – po priverstinės įrankių peržiūros teko dalį tiesiog išmesti, kitą dalį padovanoti. Tad kartais geriau turėti vieną kokybišką (gal ir kiek brangesnį) daiktą, nei dešimt nelabai geros kokybės, bet tuo pačiu metu nenaudojamų įrankių. Kitas svarbus dalykas – įrankiai turi būti padėti gerai pasiekiamoje vietoje. Jei norite išmokti gaminti greitai, viskas turi būti po ranka. Jei staiga prireikia mentelės, turit ją taip pat staiga ir paimti, tad tokiam daiktui geriausia vieta šalia viryklės. Kartais būna sunku nedidelėse virtuvėse sutalpinti viską reikiamose vietose, paprastas būdas – išnaudokite laisvas sienos dalis. Dabar parduodama daugybė tvirtinimo elementų (kabliukų, lentynėlių ar net pakabinamų indelių), naudokite juos ir virtuvė iškarto pasikeis tiek ergonomiškumo, tiek dizaino prasme. Kalbant apie virtuvės įrangą, reikia pabrėžti, kad šioje vietoje nesutaupysite. Norite, kad viskas veiktų taip, kaip turi veikti – pirkite gerų prekės ženklų įrangą. Nepagailėkite sumokėti brangiau, juk tokį daiktą perkate ne metams ar dviems, bet kartais ir penkiems. Svarbiausia vietą virtuvėje, aišku, užima viryklė ir orkaitė. Nesvarbu ar ji dujinė ar elektrinė, maisto skonis ar kokybė priklausys tik nuo Jūsų pačių. Jei paklausite, kokios yra naujovės šioje sferoje, galiu atsakyti, kad dabar yra sukurtos indukcinės kaitlentės ar konvekcinės orkaitės (krosnys), pagreitinančios maisto gaminimą.

Na gerai, pereikime prie eksperimentavimo. Jūsų kulinarinė kelionė prasideda vos tik įžengus į virtuvę. Pradedate galvoti ką šiandien gaminsite, kokius prieskonius naudosite, virsite ar kepsite, kokį garnyrą patieksite. Svarbiausias dalykas – būti drąsiems, nes kelias į skanius patiekalus veda per klaidų ir atradimų gatveles. Stenkitės visus savo žingsnius užsirašyti, kad ateityje norėdami pakartoti (arba nekartoti) galėtumėte be vargo surasti kokius naudojote ingredientus. Esu ir pats ne vieną kartą pagaminęs kažką itin skanaus, tačiau gamindamas iš inercijos neužsirašiau tikslių proporcijų (jos itin svarbios gaminant desertus).

Jeigu kalbėsime apie atskiras patiekalų kategorijas, galiu išskirti vieną, suteikiančią tikrai daug galimybių nustebinti vis kitais skoniais – marinatai. Kitaip tariant, įvairių prieskonių mišiniai ruošiant mėsą, sūrį, žuvį, daržoves. Nors yra aiškios taisyklės, kokie prieskoniai labiausiai tinka tam tikriems produktams, aš šias taisykles dažnai laužau ir lieku patenkintas rezultatu. Pateiksiu kelis pavyzdžius:

Veršienos krūtininė marinuota su česnakais, druska, juoduoju pipiru, saliero lapeliais, viskas užliejama apelsinų sultimis ir vandeniu (santykiu 50/50).

Vištiena marinuota su druska, juoduoju pipiru, imbiero milteliais, česnako granulėmis, cinamonu (beje, šį prieskonį dažnai naudoju nesaldžiuose patiekaluose), viską sujungiant alyvuogių aliejumi.

Kiaulienos išpjova marinuota su druska, citrininiais pipirais, šaukštu medaus, viskas užliejama tamsiu alumi.

Ir tai tik keletas pavyzdžių, bandykite ir būsite maloniai nustebinti.

Dar viena puiki terpė išbandymams – padažai, užpilai. Tos pačios salotos gali sužibėti vis kitais akcentais. Pabandykite naudoti skirtingus actus (vyno, balzaminis, obuolių), miriną, įvairų cukrų, medų, vaisių sultis, sojos padažą. Padažams kartais pakaks sulčių, kurios lieka iškepus mėsą. Jas sumaišykite su vynu arba grietinėle, nugarinkite ir padažas paruoštas.

Pabandykite derinti saldžius produktus su nesaldžiais. Vaisiai labai tinka prie mėsos ar į salotas, uogienės puikiai atliks padažo funkciją (bulviniai blynai su bruknių uogiene – klasika), truputėlis cukraus pagerins bet kurios sriubos skonį.

Desertai. Štai čia galioja tikrai griežtos taisyklės, jei desertą galvojate gaminti iš receptų knygos. Tačiau juk daug smagiau iškepti pyragą iš čia ir dabar esančių ingredientų (juk taip dažnai ir būna, kai staiga užsinori ko nors saldaus). Pyragams pagardinti galite naudoti daugybę priedų – džiovintus vaisius, riešutus, varškę, uogienes, šviežius vaisius. Kepkite juos ir visai be priedų, vėliau pertepdami grietinėle, maskarpone sūriu, uogiene, karamele, šokoladu. Išbandykite įvairius derinius, tačiau atminkite, kad skaniausi patiekalai tie, kurie nėra sudėtingi.

Bandykite, žaiskite, eksperimentuokite, darykite klaidas, juk tik Jūs esate šeimininkas savo virtuvėje ir čia galioja Jūsų tvarka. Išbandykite vis naujus produktų derinius, nebijokite skolintis kitų tautų idėjų, įneškite naujų spalvų į savo kulinarinį pasaulį, nes maistas yra vienas pagrindinių dalykų gyvenime.

Artėja didžiausios ir gražiausios metų šventės, kurių metu svarbiausia misija turėtų būti artimų žmonių lankymas, susitikimai su gerais draugais, bičiuliais. Kad susitikimai būtų jaukesni ir šiltesni reikia sukurti ir atitinkamą aplinką, pasipuošti, pasiruošti, pasigaminti skanių patiekalų. Kokie patiekalai nuklos Jūsų stalus šiais metais?

Tradiciškai ant Kūčių stalo turėtų būti patiekiama dvylika patiekalų, simbolizuojančių dvylika mėnesių ar dvylika Kristaus apaštalų. Šios tradicijos ne visi paiso ir ant stalo būna gerokai daugiau patiekalų (gerokai daugiau reiškia, kad patiekalų užtenka kelioms dienoms į priekį). Tačiau pamąstykite ar tikrai verta prigaminti tiek, kad dar ir po trijų dienų valgytumėte tą pačią silkę ar salotas? Gal verta grįžti prie tradiciško, dvylikos patiekalų stalo. Juk dvylika irgi nemažai!

Paskaičiuokime: neapsieisime be aguonų pieno ir kisieliaus, prie jų neatsiejamas patiekalas kūčiukai, kalėdaičiai (tai irgi patiekalas), silkė su džiovintais grybais, silkė su morkomis ir svogūnais, kepta žuvies filė (gali būti naudojama lydekos filė – vaisingumo simbolis). Prie žuvies patieksime virtas bulves (arba ryžius), paruošime salotų su sezoninėmis daržovėmis, mišrainės (pabandykite atsisakyti „majonezinių“ mišrainių). Pagaminsime nesaldų kepinį (pyragas ar pyragėliai su grybais, kopūstais ar daržovėmis), tačiau tikrai nepamiršime saldaus stalo ir iškepsime skanų pyragą. Štai Jums ir dvylika patiekalų, patikėkite to tikrai užteks, kad vakarienė būtų soti (dar kartą atminkite, kad šventės skirtos ne persivalgymui, o pabuvimui su artimaisiais).

Pirmą Kalėdų dieną prie stalo šeimyna renkasi gana anksti, todėl virtuvėje reikės paplušėti nuo ankstyvo ryto. Darbų bus mažiau, jei viską pasiruošite dieną prieš. Prisiminkite, kad dar turite likučių nuo Kūčių stalo, tad papildę keliais mėsos patiekalais (rūkytos, virtos, vytintos mėsytės, vyniotiniai, kepti mėsos patiekalai), vėl turėsite pilną stalą gėrybių. Kalėdų stalui būtinas karštas mėsiškas patiekalas, todėl ruoštis turite pradėti bent kelias dienas prieš. Antis ar žąsis, kiaulienos kumpis ar ėriuko koją – visi patiekalai bus skanesni, jei juos marinuosite porą dienų. Na, o prie bet kurio mėsos patiekalo tiks troškinti rauginti kopūstai, keptos daržovės, šviežių daržovių asorti.

Antrą Kalėdų dieną dažnai praleidžiame svečiuose, todėl galite truputį atsipūsti. Lauktuvėms galite neštis pyrago ar lengvai pagaminamų salotų (panaudokite keptos mėsos likučius). Na, o jei svečiai ateina pas Jus, persistengti irgi nereikia. Kaip ir Jūs, Jūsų svečiai bus po dviejų dienų valgio maratono, todėl dažnam šią dieną norisi tiesiog pailsinti organizmą.

Atsipūtę po Kūčių ir Kalėdų, trumpam sugrįžę prie kasdienos darbų ir vėl ruošimės šventei – senų metų palydėjimui ir naujų pasitikimui. Tikriausiai būsite kažkieno svečias ar eisite Naujųjų sutikti į restoraną. Tačiau jei taip atsitiktų, kad svečius kviečiatės Jūs, teks pasistengti ir paruošti puikią šventę, nes neveltui sakoma – kaip sutiksi Naujus metus, taip juos ir praleisi. Šią dieną Jus gelbės įvairūs užkandžiai, o jei norite tikros šventės, teks paruošti ir karštą patiekalą. Na, šioje vietoje reikia atsiduoti fantazijai ir kūrybai. Užkandžių yra didelė įvairovė (sumuštinukai, mėsytės, užtepėlės, suktinukai ir t.t.), tik Jūs nuspręsite, kas bus ant stalo. Karštą patiekalą galima patiekti užkandėlių forma. Pavyzdžiui, iškepkite jautienos nugarinės kepsnį, vištienos krūtinėlės kepsnį, juos supjaustykite plonais gabaliukais ir padėkite ant stalo kartu su pjaustytomis daržovėmis, lavašu, kreminėmis užtepėlėmis. Tegul Jūsų svečiai patys nusprendžia iš kokių ingredientų jiems pasidaryti mini užkandėlę. Papjaustykite sūdytos lašišos, virtos mėsos ar vyniotinio, įdėkite raudonųjų ikrų, šalia padėkite sviesto su prieskoninėmis žolelėmis bei pjaustytos duonos – svečiai galės susitepti sumuštinukus patys. Tikra stalo puošmena galėtų tapti namie paruoštas tortas.

Mielieji, švenčių laukiame ilgai, tačiau jos praeina labai greitai. Todėl pasistenkite, kad Jūsų šventės būtų gražios ir pilnos atsiminimų. Dar kartą pasikartosiu – svarbiausi yra Jūsų artimieji ir draugai, o stalas su vaišėmis tik pagalbinė priemonė padedanti visus suartinti. Linksmų artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų!

“Ir kaip tu sugebi sugrįžęs po darbo padaryti ne tik vakarienę, bet ir pietus kitai dienai?”- kelis kartus esu girdėjęs tokias replikas. Na, o aš sau pamąstau – o kodėl gi aš to negaliu? Jei problema yra susijusi tik su laiku, tada viskas labai paprasta – svarbiausia planavimas iš anksto.

Planavimą reikėtų pradėti namuose ir vėliau parduotuvėje, kai apsiperkate. Kiekvieno žmogaus apsipirkimo įpročiai skirtingi. Vieni į parduotuvę eina nereguliariai, kai pritrūksta vieno ar kito produkto, kiti eina kiekvieną dieną ir mąsto ką galima būtų pagaminti šiandien, treti apsiperka vieną kartą per savaitę. Būtent šiai grupei priklausau ir aš. Tokį mano pasirinkimą lėmė paprasčiausi paskaičiavimai, finansiniai ir produktų suvartojimo. Lakstymas į parduotuvę kiekvieną dieną atims daugiau laiko, o ir produktų prisipirksite nereikalingų, kadangi tai darysite po darbo tuščiu skrandžiu – alkio akys didelės.

Tad pradėkime. Pradžioje peržiūrėkite ką turite namuose, peržvelkite visas atsargas – prieskonius, konservus (pripažinkime jie irgi reikalingi), kruopas, makaronus, šaldytuvo turinį bei pagalbines gaminimo medžiagas (kepimo popierius, aliuminio folija, aliejų ir t.t.). Tai darau kiekvieną šeštadienį, o jei kažkokio produkto pritrūkstu savaitės eigoje tiesiog įsirašau jį į sąrašiuką. Kiek ir ko reikia priklauso nuo to, kiek asmenų Jūsų šeimoje, kokie jų “pajėgumai” valgant.

Esame parduotuvėje. Savaitė turi penkias darbo dienas, planuokite maistą būtent šioms dienoms, nes savaitgaliais maitinimosi principas visai kitoks, bet apie tai kitą kartą. Taigi penkioms dienoms Jums reikės penkių pusryčių, keturių pietų (pirmadienio pietums galima įsidėti kas liko po sekmadienio pietų ar vakarienės) ir penkių vakarienių.

Pusryčiai vienas paprasčiausių, bet kone svarbiausių dienos maistų. Kadangi iš ryto reikia daug energijos, kad organizmas pabustų, rinkitės daugiau angliavandenių turintį maistą. Svarbu neperkrauti organizmo nuo pat ryto. Įvairios košės su džiovintų vaisių ar uogienių priedais, jogurtai, virti ar kepti kiaušiniai, varškė su įvairiais priedais (nebūtinai saldžiais), na ir kartą per savaitę galima save palepinti kepiniais (bandelės, pyrago gabalėlis). Pusryčius galima pasigaminti ir iš vakaro, košės ar varškės skonis tikrai nepasidarys prastesnis. Jei neturite laiko vakare, tai galite pasidaryti ir iš ryto namie ar net darbe, tiesiog įsidėkite su savimi sausus produktus ir juos atvykus į darbą užpilkite karštu vandeniu ar pienu (daugumai kruopų užtenka 10-15 min brinkimo) ar susimaišykite juos indelyje (varškės pakelis ir šaukštas uogienės). Na, manau, su pusryčiais gana paprasta, pirkite įvairių kruopų (grikių, avižinių dribsnių, manų, ryžių), pieno produktų (varškės, jogurto, pieno, sūrelių), sausų pusryčių, kiaušinių, liesos mėsos, džiovintų vaisių, riešutų.

Prieš pradedant kalbėti apie pietus peršoksiu prie vakarienės. Tai darau todėl, kad vakarienė gali būti kelių tipų: tas pats ką gaminate kitos dienos pietums, kažkas greito tiesiai iš šaldytuvo arba šviežiai pagamintas patiekalas. Būtent prie paskutinio tipo ir apsistosime. Patikėkite vakarienės nereikia komplikuoti, kuo viskas bus paprasčiau, tuo skaniau bus valgyti. Pirkiniai parduotuvėje bus panašūs kaip ir pusryčiams, tie patys pieno produktai, kiaušiniai, miltai, kruopos, įvairūs makaronai, vytintos, virtos, rūkytos mėsytės, paprasčiausiai sūdyti lašinukai, duona. Gaminamų patiekalų gausa priklauso nuo Jūsų išmonės, išradingumo ir svarbiausia netingėjimo. Pasigaminkite varškės apkepą, keptus varškėčius, virtus varškėtukus, bulvių virtinukus (gnocchi), ryžių makaronus su pagerintu sultinuku, makaronų apkepą, omletą su įvairiausiais priedais (kas pasakė, kad kiaušiniai tinka tik pusryčiams), pieniškos sriubos, pjaustytų bulvių apkepą, įvairiausius blynus, ryžius su įvairiais priedais, na ir dar gausybę patiekalų, kurie iš Jūsų neatims daugiau nei 30-45 minučių (nuo neparuoštų produktų iki lėkštės). Na, o įdėjus vakarienę kepti, virti ar troškinti – turėsite laiko pasigaminti pietus.

Taigi pietūs. Parduotuvėje pirkite pagrindinius pietų ingredientus. Į savaitės pietus turėtų įeiti paukštiena (bent porą kartų per savaitę), žuvis ar jūrų gėrybės (vienas arba keli kartai), galvijų mėsa arba jų subproduktai (du ar trys kartai per savaitę). Pirkite vištienos ar kalakutienos filė (didžiąją ar mažąją), vištienos dalių (kulšelių, kumpelių, itin mėgstu sparnelių galiukus), antienos filė ar kulšeles, įvairios žuvies (filė ar visa žuvis tikrai neturi reikšmės), krevečių, kalmarų, midijų. Mėsą patarčiau rinktis liesesnę ir sveikesnę – jautieną, veršieną, avieną, žvėrieną. Nebijokite subproduktų, tai vienos geriausių galvijų dalių, bet apie juos kitame rašinyje. Kai jau turime pagrindinius ingredientus, trūksta tik garnyro. Tam Jums prireiks daržovių (jų pirkite kuo įvairesnių), tiks ir tam tikri vaisiai (obuoliai, kriaušės, slyvos) bei kruopos (grikiai, ryžiai, kruopų gaminys – kuskusas, lęšiai, balandos sėklos).

Pirkinius jau turime, pereikime prie pietų gaminimo. Kad sutaupytumėte laiko, patariu, mėsas marinuoti iš anksto. Sekmadienį marinuokite mėsą antradienio pietums, pirmadienį pasiruoškite trečiadienio ir ketvirtadienio pietums. Beliks tik ištraukti iš šaldytuvo ir pašauti kepti bei pasiruošti garnyrą. Jei gaminate žuvį, jos tikrai nereikia marinuoti iš anksto. Svarbu, kad žuvis būtų atšilusi (jei ji buvo šaldyta) ir išvalyta. Žuvies filė galima padaryti smulkius įpjovimus (odelės pusėje), taip prieskoniai lengviau paskleis savo skonį. Jautienos nugarinę ar išpjovą prieskoniais galite gardinti nežymiai (juodas pipiras, česnakinės granulės, žolelių mišiniai) ir kepti iš karto. Kol jautiena keps ant keptuvės (prisiminkite jos neperkepti) pasiruoškite užpilą (pvz., druska, citrinos sultys ar mirinas, juodas maltas pipiras, garstyčios), kuriuo pagardinsite iškeptą, plonais gabaliukais pjaustytą jautieną. Dieną kitą per savaitę galima padaryti poilsio nuo mėsos dienomis, jas galite užpildyti apkepėlėmis su daržovėmis, daržovių plovu, makaronais be mėsos priedų ar tiesiog bulviniais blynais. Pamatysite, jog daugumą patiekalų galima pagaminti vos per 30-45 minutes, na, o tie patiekalai, kuriuos reikia ilgiau kepti, virti ar troškinti, iš Jūsų neatims poilsio laiko. Kol jie gaminasi galite užsiimti kita veikla – televizorius, knyga, namų ruoša ar kita.

Gal kiek per daug išsiplėčiau, tačiau tikiuosi skaitinys neprailgo. Trumpai pabaigai noriu pasakyti, netingėkite ir nebijokite vakare virtuvėje praleisti bent valandą. Patikėkite su laiku ateina ir patirtis, todėl tie pasiruošimo darbai, kuriuos atliksite iš anksto, anksčiau ar vėliau įsilies į kasdienį tempą ir jų net nepastebėsite. Tas pats liečia ir gaminimą, kuo dažniau tai darysite, tuo paprasčiau viskas atrodys. Linkiu Visiems skanių pusryčių, pietų ir vakarienių!