Sveikai maitinkitės ir gyvensite ilgai! Tikriausiai ne kartą teko girdėti šį pasakymą. Egzistuoja bendrinės taisyklės ir nuorodos, nusakančios, kas yra sveikas maistas, tačiau dažnas supranta tai savitai ir derina prie savo gyvenimo būdo. Iš dalies pritariu, kad būtent taip ir turėtų būti, kadangi žmogaus organizmas dažnai pats pasako, ko ir kiek jam reikia. Tačiau viskam yra savo ribos. Taigi, kaip aš suprantu sveiką maistą.
Pradėsiu prisipažindamas, kad sergu viena iš virškinamojo trakto ligų, tad maisto derinimas mano gyvenime užima „number one“ poziciją. Kartais pagaminus patiekalą, tenką jo tik truputį paragauti, nes mano organizmas netoleruoja jo sudedamųjų dalių. Patikėkite, gyvenime buvo tikrai labai sunkių akimirkų, kai turėjau atsisakyti daugelio produktų. Bet šiuo metu jaučiu pagerėjimą, todėl ir savo organizmui duodu kartais atsigauti (juk jam irgi visko norisi).
Svarbiausia yra produktai, kuriuos naudojate maisto gaminimui. Dažnai žmonės net nepagalvoja pirkdami pigesnius, nelabai geros kokybės produktus, nežiūri į produktų etiketes (o jose dažnai pasitaiko bent puse Mendelejevo lentelės), kartais net renkasi produktus su pasibaigusiu galiojimu. Jei Jūs esate vienas iš jų – anksčiau ar vėliau kreipsitės į gydytoją. Tai kas prasideda nekaltu skrandžio skausmu ar pakilusiu rūgštingumu, greitai gali išsivystyti į rimtesnę ligą.
Produktai – kokie jie turi būti? Visų pirma aš visada stengiuosi perskaityti produkto etiketę. Čia rasite visą Jums reikalingą informaciją. Stenkitės pirkti tuos produktus, kuriuose E (maisto priedų) skaičius yra pats mažiausias arba lygus nuliui. Žinau, jog pasakysite, kad tokie gaminiai bus dvigubai brangesni, tačiau geriau išleiskite keliais litais daugiau maistui, nei keliais šimtais daugiau vaistams. Pasistenkite atsisakyti jau paruoštų gaminių, juose dažnai būna daug sudedamųjų dalių, kurių kokybės niekas negarantuoja (virtinius ar koldūnus galima pasigaminti ir patiems, darykite didesnį kiekį ir juos užšaldykite kitam kartui, tas pats galioja šviežioms dešrelėms, žuvies piršteliams ir t.t.). Rūkytus gaminius (dažnai jie net nepamato dūmų) galite pakeisti vytintais, na jei jau tikrai labai juos mėgstate, tai pirkite juos iš patikrinto ūkininko. Pirkite daugiau produkcijos iš pavienių prekeivių, ne prekybos centruose. Lankykitės turguje, pamatysite kiek daug ir įvairaus raciono produktų ten rasite. Tačiau būkite atidūs – ir čia dažnai pasitaiko perpardavėjų (produkcija iš kaimyninės šalies, kurios kokybė ne pati geriausia).
Jau 3 metai nevalgau šviežios kiaulienos. Pradžioje tai buvo tik paprastas eksperimentas, kuris su laiku tapo įprastu dalyku. Tiesiog išbraukiau pakankamai riebią mėsą iš savo raciono (naudoju tik kiaulienos lašinukus kepant lietinius ir kartais vytintą kiaulienos išpjovą ar kumpį). Visai nesenai teko paragauti keptos kiaulienos nugarinės, tačiau jos skonis nebuvo toks kaip anksčiau – ji buvo neskani, turėjo specifinį, netgi nemalonų kvapą (tai galima būtų palyginti su tuo jausmu, kai ilgą laiką rūkęs nustoji ir po kurio laiko dūmų kvapas pasidaro labai nemalonus). Organizmas atprato nuo šio produkto, o kai jo paragavau, pajutau tikrąjį skonį. Tikrai nepergyvenu, kad nevalgau kiaulienos, ją virtuvėje puikiai pakeičiu veršiena, jautiena, kartais žvėriena.
Mėsos kokybė taip pat yra labai svarbu. Pamėginkite nusipirkti viščiuką parduotuvėje ir naminę vištą iš ūkininko. Pirmas skirtumas, kurį pamatysite, tai dydis. Naminės vištos raumeninis sluoksnis geriau išsivystęs, ji gerokai riebesnė, odos ir mėsos spalva rausvesnė. Keptos naminės vištos skonis bus intensyvesnis, mėsa bus sultingesnė. Taip pat ir galvijai – mėsa iš namų ūkių bus gerokai aukštesnės kokybės (nedideliais kiekiais auginami galvijai geriau prižiūrimi, maitinami ir mato daugiau laisvės).
Ne ką mažiau svarbūs vaisiai ir daržovės. Lietuvoje yra daržovių sezoniškumas (nors parduotuvės ir perpildytos atvežtinių produktų). Vasaros metu reikia semtis naudingųjų medžiagų iš šviežiai išaugintų daržovių, daugiau valgyti mūsų miškuose ir soduose užaugintų uogų (esant galimybei pasiruošti atsargų žiemai). Šaltuoju metų laiku nespjaukite į šakniavaisius, juk jie irgi turi daug naudingų medžiagų. Naudokite burokėlius, morkas, ropes, bulves (bulvės nuolatinis lietuviško stalo palydovas – neišsižadėkite jų), moliūgus, cukinijas (jei žievelė nepažeista, šios daržovės puikiai išsilaiko bent kelis mėnesius).
Kaip minėjau pradžioje, organizmas dažnai pasako, ko jam reikia. Ne vienam yra pasitaikę, kai norisi tik tam tikro produkto – taip būna ne šiaip sau. Organizmas taip pasako, kad trūksta tam tikrų vitaminų. Pasisotinęs (atgavęs vitaminų pusiausvyrą) jis ir vėl pereina prie normalaus rėžimo. Jei vartosite produktus racionaliai ir apgalvotai (neperkrausite organizmo per daug įvairiu maistu, kaip tai dažnai atsitinka per šventes), pasversite kas geriau Jums ir Jūsų artimiems, pabandysite paskirstyti vartojamus produktus kiekvieną dieną, išvengsite bereikalingų sveikatos problemų.
